plauti

pláuti, -na (-ja; N), plóvė 1. tr. šalinti nešvarumus vandeniu, šarmu ir pan.; mazgoti, skalbti, prausti: Žmogaus skūra neplaunamà nuo prakaito sustirsta kaip luobas J. Merga plovojas ten, t. y. šaukštus, sūdus, bliūdus pláuja J. Pláuk sagoną, kaisk valgyti J. Ana pláuna plovinius rankose, t. y. dyžia, trena J. Ploviau ir vandeniu, ir su putom, ale kur te išplausi Trgn. Čia galėsiav pláuti rankas Slnt. Grindys juodos, nemačiusios plaunamojo skuduro I.Simon. Vanduo plauja bjaurybes SE139. ^ Ranka ranką veltui neplauna Dr. Ranka ranką plauna, kad abi baltos būtų M. Bepigu kiaulei: nei poteriai kalbėti, nei burna prausti, nei galva šukuoti, nei kojos plauti Plt. Ir baltas pajuosta neplaunamas, ir aštras atšimpa negalandamas KrvP(Lp). | refl. tr., intr. J, Mrj: Gali pláutis rankas į bliūdą [ = bliūde] Erž. Plaunas su drungnu vandeniu rš. ^ Eina jautis į upę plautis, o pilvą namie palieka (užvalkalą plauti) Grk. 2. tr. H, R, K leisti per vandenį, pilti vandeniu, skalauti: Jau marškinius išskalbė, tik da juos pláuja Mrj. Pláuna bulves Dkš. Bulvių pláutas vanduo, pilk kiaulėms Skr. Jūrelėms jojau, tinklelį ploviau, baltai rankas mazgojau JV123. Vidurių plaunamàsis vaistas NdŽ. Pelenų dienoj ... geria, dantis pláuna nog mėsos (juok.) LKKXIII120(Grv). Smiltys jo veidelį graužia, vilnys jo plaukelius plauja LTsI179. | prk.: Italija yra Viduržemio jūros plaunama rš. Kur ejau, čia ašaroms taką plaudama ejau Nt. O kai aš netekau brangios motinėlės, man veidelį plóvė gailios ašarėlės (d.) Gg. Gaili ašarėlė beplovė skruostus ir mėlynas temdė akis! Mair. ║ apie lietų: Veidą plovė lietus, ir drabužiai buvo šlapi J.Dov. Žvarbios darganos ir lietūs kaulus tavo plaus S.Nėr. Lietus plauja langus I.Simon. Lytingąją metų dalį plauja lietus Ašb. Jauną plauna (su jaunu mėnesiu prasideda lietūs) rš. 3. refl. plaktis, muštis (apie bangas): Vilnys pláujasi prie mūro KI222. Vanduo liptu plóvės (siekė), pobaugė buvo eiti Varn. 4. tr. vandeniui skalaujant ardyti, graužti: Upė vieną krentą plauna, kitą užneša Dkš. Jūros pláunamas NdŽ. 5. tr. nešti pavandeniui: Vanduo, ką atneša, toliau pláuna NdŽ. ║ skalanduojant nešti (į krantą): Putotos bangos į krantus plauna gintaro trupinius rš. 6. intr. eiti, keliauti, bastytis: O kas man patiešys vargely esančią, o kas man palinksmins po svietą plaujančią?! LMD. | refl.: Kur tu pláusies, nežinodama kelio? J. Prieš karą iš visų žemių plóvėsi žmonės į Ameriką Up. Kokių juokų besipláunant po svietą [pamatai]! KlvrŽ. Vyresnysis vaikas nenustygsta: dabar aple Klaipėdą pláunas (trainiojasi, būna) Krš. Išvažiavo, i pláunas kaži kur Krš. 7. tr. Dkšt, Ps šmeižti, apkalbėti: Ne tiek žmogus padaro, kiek pláuna PnmA. 8. tr. vesti iš kelio, gadinti, paikinti: Tokią mergą turim, pláuna vaiką Grg. 9. intr. smarkiai griūti, virsti: Ka aš plóviau į tą purvyną! Ar.

◊ burnõs vidùs nepláutas apie blevyzgojantį: Jo burnos vidus buvo neplautas: barstė šimtais ir tūkstantėmis kipšų M.Valanč. dantìs pláuti gerti, girtuokliauti: Kas kur dantis plovė, ten tegul ir valgo rš.

liežùvį (liežùviais) pláuti liežuvauti, apkalbėti: Yra sviete ir gerų, dorų mergaičių, kurios nesiduoda žmonių liežuviais plaunamos J.Paukš. Ką kita dirbs tokios cypdavatkės – vaikščio[ja] pakiemiais, liežùvį pláudamos, žmones į nezgadą vesdamos Vkš.

\ plauti; apiplauti; atplauti; įplauti; išplauti; nuplauti; paplauti; parsiplauti; perplauti; praplauti; priplauti; suplauti; užplauti